Martynas jaučiasi gerai, tik pavargęs po savaitę laiko trukusios kelionės
Geriausiai ir tiksliausiai apie savo vaikus gali pasakoti jų mamos. Vaikai prisitaiko prie įvairiausių sąlygų, net ir sunkios ligos metu.
Apie tai su kokiais iššūkiais tenka dorotis karantino metu užsienio klinikose gydomiems vaikams ir jų tėveliams pasakoja Martyno, grįžusio iš gydymo Šveicarijoje esančių Lozanos klinikų, mama:
“ Visada žinojau, kad dėl savo vaikų tėvai yra pasiruošę padaryti viską, kas tik įmanoma. Šiuo atveju negaliu nesižavėti šeimomis, kurios, kaip ir mes, karantino laikotarpiu vis tiek turi rasti galimybes keliauti ir tęsti vaikų gydymą. Nesvarbu kaip, bet mes visada rasime galimybę pasiekti tikslą, jei tik klinika priims vaikus gydyti.
Deja, vienas vizitas Šveicarijoje, kuris turėjo būti balandžio pradžioje, buvo atšauktas. Nedirbo pati klinika, o joje dirbę daktarai ir seselės pavadavo susirgusiuosius virusu. Nebuvome palikti visiškai be patikros. Kauno klinikose, net griežto karantino metu buvome priimti ir atlikome akies dugno nuotraukas Martynui. Jei būtų pastebėta rimtų pakitimų, Lietuvoje vienintelis prieinamas gydymas – bendroji chemoterapija. Keistas buvo tik pats vizitas Vaikų akių ligų skyriuje, kai visame aukšte buvome vieninteliai lankytojai ir dirbo tik vienintelis daktaras. Įprastai ten dirba ir lankosi tikrai daug žmonių.
Įvertinę akies dugno nuotraukas Šveicarijos gydytojai paskyrė mums vizitą gegužės viduryje. Labai norime padėkoti Šveicarijos garbės konsului, Bruno Kaspar, kurio dėka ir išvykome į kelionę.
Pati kelionė buvo labai sunki, 19 valandų praleista kelte ir 12 valandų važiuojant mašina, be sustojimo, vykstant į Lozaną. Po tokios kelionės net Martynas nebenorėjo sėsti atgal į mašiną. Kitą dieną Martynui atliko koranoviruso testą, kuris buvo neigiamas, ir operacija su narkoze buvo leista.
Apžiūros rezultatai labai prasti. Negyvo, kalcifikuoto auglio kontūrai nežymiai pakitę ir atsiradusi šalia pilka dėmė. Šveicarai naudoja aukštos rezoliucijos aparatūrą, kuri leidžia itin aiškiai matyti esančius pakitimus. Daktarai spėja, jog galėjo atsirasti vėžinių lastelių sluoksnis, tik nėra aišku kur tiksliai, ir neaišku ar negyvame auglyje nėra naujų gyvų lastelių. Šį kartą taikytas gydymas krioterapija. Sekantis vizitas numatytas po poros savaičių, nes labai svarbu žinoti ir stebėti ar gydymas suveikė. Jei rezultatai nebus tokie, kokie gydytojai tikisi, teks kartoti gydymą intraarterine chemoterapija. Dėl neaiškumo kiek laiko truks sekantis vizitas, teks keliauti be atgalinio bilieto.
Kelionės pabaiga keltu taip pat buvo ne itin maloni, kai už sienos teko girdėti be sustojimo kosintį asmenį. Išlipant visiems kelto keleiviams buvo atliktas koranoviruso testas, kurio procedūra nėra maloni, ir sutikome su saviizoliacija. Iki kitos kelionės laikysimės griežto karantino, nes keliauti privalome.
Martynas jaučiasi gerai, tik pavargęs po savaitę laiko trukusios kelionės. Mažylis be galo apsidžiaugė įžengęs į savo kambarį. Pats įlipo į lovą ir nuėjo miegoti sakydamas „Martynas liuliu“, ko iki šiol nėra buvę.
Linkėjimai visiems nuo Martyno.“
Nuoširdus AČIŪ visiems, kurie prisideda prie vaikų, gydomų užsienio klinikose, sveikimo.
