Šįkart apie mažutę Žemyną, kuriai sveikti padeda daugybės žmonių parama
Apie vaikus visuomet miela ir jautru rašyti. Kiekviena diena prasideda su didžiausia viltimi ir linkėjimais jiems pasveikti. Mintimis vis keliauju nuo vieno prie kito vaiko.
Šįkart apie mažutę Žemyną, kuriai sveikti padeda daugybės žmonių parama, meilė, linkėjimai, malda.
Šios nuostabios mergytės mama Ligita pasidalijo kaip sekasi Žemynai sveikti:“ Sveiki visi, sekasi mums pakankamai gerai, į Šveicariją vykstame kas 4 savaites, dėl karantino nepraleidome nė vieno vizito, o paskutinį kartą, prieš 3 savaites, jau skridome lėktuvu. Trys kelionės mašina tikrai išvargino. Džiaugiamės, kad keliavimo sąlygos jau palengvėjo. Gydytojai labai patenkinti Žemynos rezultatais, mergytė puikiai laikosi. Navikai vis dar neaktyvus, tai jau 4 paskutinius kartus arba nebetaikydavo išvis jokio gydymo arba dėl apsidraudimo dar profilaktiškai po 1 kartą taikė termoterapiją abiem akytėms. Su viena akyte ji išvis nemato, bet jos bendra būklė taisosi, ir apie šalinimą jau nebekalbama. Gydytojai mano, kad ši akis centrinės regos jau nebeatgaus niekada, bet gal pavyks išlavinti periferinę regą, taip mažylė objektų aiškiai nematys, bet bent jau galės orientuotis aplinkoje, todėl nuo paskutinio vizito pradėjome kasdien po valandą dengti matančią akytę. Profesorius įspėjo, kad bus labai sunku, kad mergaitė draskys pleistriuką, pyks ir verks, davė įvairiausių patarimų, kaip ją užimti tą valandą, ir pradėti nuo 10 bent minučių, o paskui palaipsniui iki valandos ilginti išbuvimo laiką „aklai“.
Na ką galiu pasakyti, dukra mane vis dar stebina savo tvirtumu ir kantrybe, nors jai tik pusantrų metukų, bet ji be galo supratinga ir kantriai be jokių verksmų ištveria visas procedūras. Kai kiti vaikai nuo adatų dūrių ar Covid-19 testo paėmimo klykia, Žemyna tik suraukia kaktytę, o paskui nusišypso sesutėms ir ačiū pasako personalas jau prisimena Žemyną ir vadina savo myliausia paciente. Tad ir su akytės dengimu kol kas nėra bėdų, leidžiasi, kad užklijuotume matančią akytę, ir puikiai išbūna visą valandą. Dar labai anksti ką sakyti, bet man kyla įtarimas, kad gal gydytojai klysta, kad ji kažką visgi mato, nes iš kažkur žino, kur kas yra ir kartais tiksliai nueina, kur jai reikia.
Tikėkimės, kad pavyks atgauti nors ir prastą regėjimą. O kitos akytės rega pagaliau pradėjo gerėti, per paskutinį vizitą sužinojome, kad rega nuo 10% pagerėjo iki 16%. Tokio amžiaus vaikui tai gan geri skaičiai. Džiaugiamės šiandieniniais pasiektais rezultatais, bet kiekvieną kartą vis dar su baime vykstame į Šveicariją, bijome išgirsti blogų žinių, bet kol kas likimas mums šypsosi ir mergaitės būklė laikosi stabili. Jau pradėjome ruoštis kitai kelionei, antradienį vėl išskrendame ir tikiuosi, galėsime su jumis pasidalinti vėl geromis žiniomis “
Retinoblastoma – reta onkologinė liga (piktybinis akies navikas) Lietuvoje negydoma.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, geros valios žmonėms, kurių aukų dėka vaikai turi galimybę gydytis geriausiose užsienio klinikose.
