Šveicarijoje trimetį Maksymilianą gydantis profesorius Francisu Munier: „Įvyko stebuklas!“

Rugpjūčio viduryje trejų metukų vilnietis Maksymilianas vėl keliaus į Lozaną, kur profesorius Francisu Munier įvertins retinoblastoma sergančio paciento būklę. Paskutinių dviejų apžiūrų metu Maksymiliano mama Joana girdėjo tik džiugias naujienas – akies naviko gydymas sėkmingas.

J.Seliava neslepia: prieš kiekvieną naują vizitą sėdi lyg ant adatų. Ką šįkart išgirs iš profesoriaus F.Munier lūpų? Nors tikisi geriausio, nežinia laukiant apžiūros rezultatų yra žudanti

„Kaskart išgyvenu begalinį nerimą, kad tik nebūtų naujų auglių. Atrodė, kad baisiausias bus pirmas kartas, tačiau klydau – įtampą jauti visada. Geras ženklas, jei profesorius greitai pakviečia į kabinetą – tada gali lengviau atsikvėpti“, – pasakoja Joana.

Niekada nenuleisti rankų

Pirmą kartą į Lozanos kliniką Maksymilianas išvyko šių metų vasarį. Brangus gydymas Šveicarijoje Saliavų šeimai tapo įkandamas tik „Mamų unijos“ geradarių dėka. Portale 15min.lt perskaitę Maksymiliano istoriją žmonės, gyvenantys Lietuvoje ir už jos ribų, gausiai aukojo tam, kad berniukas gautų moderniausią gydymą.  

„Yra galvojančių, kad paprasčiausia būtų buvę pašalinti akį. Tačiau matydami gydymo rezultatus mes dar kartą įsitikinome, kad niekada nevalia nuleisti rankų, – kalba moteris ir kovoti dėl vaikų drąsina kitas šeimas. – Jei yra žmonių, kurie pateko į tą pačią bėdą, tikrai pasiūlysime savo pagalbą, palaikysime, papasakosime, viską išaiškinsime.

Priprasti prie ligoninių – neįmanoma

J.Seliava sako, kad šiuo metu jos šeimai – lengvesnis etapas. Pirmųjų vizitų Lozanos klinikose metu Maksymilianui taikytas gydymas siekiamo efekto nedavė. Todėl teko keisti gydymo strategiją ir intraarterinę chemoterapiją papildyti injekcijomis tiesiai į naviko pažeistą akį.

Injekcijos turėjo būti leidžiamos kas septynias dienas, todėl Šveicarijoje Maksymilianas su mama praleido net 38 dienas.

Dvi iš jų – reanimacijoje, kur pateko dėl pavojingo viruso. Tačiau šio laiko J.Seliava net nenori prisiminti.

„Ligoninėse gulime nuo kūdikystės, todėl kartais gydytojai pasvarsto: „Jūs turbūt pripratę.“ Tačiau prie tokių situacijų nepriprasi, ypač kai atsiduri dėl kvėpavimo nepakankamumo“, – atsidūsta Joana.

Tačiau pasidžiaugia, kad Šveicarijoje prieš intraarterinio gydymo procedūras Maksymilianui uždėjus deguonies kaukę berniukas visai nebijo: „Dažnai serga bronchitu, todėl per kaukytę kvėpuoja ir namie. Lozanoje aš jam taip ir aiškinu: pakvėpuosime ir eisime namo. Jis užmiega, o nubudęs net nesupranta, kad buvo atliekama procedūra.“

Dėkingi iki gyvenimo galo

Paskutinį kartą intraarterinė chemoterapija Lozonos klinikose Maksymilianui buvo taikoma gegužę. Birželį ir liepą berniukas į užsienį vyko tik apžiūrai, mat didysis kairės akies navikas miręs ir sukalcinuotas, o mažieji – tiesiog išnyko.

„Regėjimas labai sparčiai gerėja – pats profesorius F.Munier yra nustebęs. Sako, kad tai – stebuklas! Maksymilianas jaučiasi gerai: kaip visada yra pilnas energijos ir jo visur daug. Visą gyvenimą būsime dėkingi „Mamų unijai“ ir visiems žmonėms, kurie padėjo finansiškai ir dvasiškai“, – kalba Joana.

Jei Maksymiliano būklė ir toliau išliks stabili, periodai tarp apsilankymų Šveicarijoje ilgės. Vykti į užsienį reikės kas du, vėliau – kas tris mėnesius ar net kas pusmetį. Iš viso Maksymilianas Šveicarijoje bus stebimas dvejus metus.

Kelionės ir pragyvenimo užsienyje išlaidas Seliavų šeimai kompensuoja „Mamų unija“, administruojanti geradarių paaukotas lėšas: „Po kiekvieno vizito informuojame „Mamų uniją“, kaip sekasi ir kiek lėšų išleidome.“

Buvo nemalonu, dabar – linksma

Kad sustiprėtų naviko pažeistos akies regėjimas, Joana kas rytą užklijuoja sveikąją sūnaus akį. Anksčiau ši procedūrą trimetį labai piktindavo, tačiau dabar jis tai priima kaip žaidimą.

„Airijos lietuviai mums atsiuntė pleistriukų su įvairiais piešinėliais, todėl Maksymilianas gali pats išsirinkti, kokio pleistro nori: su lėktuvu, traukinuku ar pan. Vakare panaudotą pleistrą jis užklijuota ant specialaus plakato. Nemaloni procedūra tapo smagia pramoga“, – Airijos lietuvių siuntiniu ypač džiaugiasi Joana.

Lietuvoje tokių pleistrų nėra, o užsienyje – jie brangūs. Pavyzdžiui, Šveicarijoje vienas pleistras kainuoja beveik eurą. Per dieną Maksymilianas sunaudoja du ar tris.