„Užaugusi aš būsiu balerina ir dantukų gydytoja“, – šypsosi Marija, kuriai vos keturi, o ji jau daugiau kaip pusmetį grumiasi su sunkia liga.
Marija kasdien paklausia mamos, kada ataugs plaukučiai, kada ji galės grįžti į darželį… „Man plyšta širdis prisiminus, kaip ji kankinosi ligos pradžioje, o dabar jau žinau, kad sunkiausia praeityje“, – šypsosi mažylės mama.
Marija ir jos mama Greta vieši Mamų unijos Šeimos namuose ir šią savaitę intensyviai lanko reabilitacijos centro užsiėmimus – logopedę, kineziterapeutę, baseiną, kaniterapiją, planuoja apsilankyti ir pas ergoterapeutą, kai ši paslauga bus prieinama.
„Vakar, kai grįžom iš kaniterapijos, seniai buvau mačiusi Mariją tokią laimingą, – prisimena mama. – Akys didelės, šypsena plati, įspūdžių milijonas!”.
Liga, kaip ir daugelį, užklupo visiškai netikėtai. „Viskas prasidėjo šių metų vasario mėnesį – Marija pajuto labai stiprius nugaros skausmus. Jie užeidavo staiga. Pirmą kartą, kai nugaros skausmas buvo toks ūmus, kad Marija ėmė raitytis, aš skubiai nulėkiau į Alytaus priimamąjį. Buvo naktis, mus nusprendė pervežti į Kauno klinikas. Marijai buvo padaryti patys įvairiausi tyrimai ir mes gavome išvadas – mergaitė sveika. Nuo tos dienos skausmo priepuoliai vis kartojosi ir stiprėjo, o mes nepailstamai lakstėme prašydami skubios pagalbos. Ir viskas veltui… Tyrimai idealūs, o situacija tik prastėja. Pagalbos ieškojau ir pas privačius gydytojus, ir pas netradicinės medicinos specialistus, net ir šamanus, bet jokios skausmų priežasties niekas neatrado. Galiausiai aš jau nustojau šauktis pagalbos – kai Marijai užeidavo skausmai, ji klykdavo ir raitydavosi ant žemės, tiesiog filmuodavau šį procesą, kad bent sau įrodyčiau, jog aš tikrai neišprotėjau, kad mano vaikui tikrai yra blogai – ji nė trupučio nevaidina ir nemanipuliuoja, kaip mane bandė įtikinti gydytojai.
Vieną dieną, kai buvo ypatingai blogai – Marija tiesiog suparalyžuota gulėjo ant lovos, mano teta patarė kreiptis į Santarų klinikas. Mes buvom paguldytos į neurologijos skyrių, ten praleidome dvi savaites, gavome įvairiausių tyrimų. Marijai buvo nustatyti daugybiniai stuburo slankstelių lūžiai. Prieš pat Velykas buvo atlikta stuburo slankstelių biopsija, mes patekome į vaikų onkologijos skyrių, kur gavome galutinę diagnozę – ūminė limfoplazminė leukemija. Esu iki šiol beprotiškai dėkinga gydytojai, kuri mūsų neišsiuntė namo, nenuleido rankų ir atrado skausmų priežastį. Gydomės jau pusmetį, dar laukia pusantrų metų, o žiemą jau tikimės išeiti į palaikomąjį gydymą.
