Vaikai geba būti nepaprastai paprastais mažutėliais, esančiais ir mylinčiais čia ir dabar. Vaiko žvilgsnis, juokas, prisilietimas, šypsena, džiaugsmo ar skausmo ašaros – prakalbina širdis mylėti. Meilės spalvų koloritas yra begalinis. O savanorystė yra vienas iš kelių tas spalvas, visa kas jose telpa, kartu patį Dievą sutikti, rinktis, įsileisti, pažinti, priimti ir trokšti norėti būti nepaprastai paprastu mažutėliu.
Ne amžius ligoje svarbus. (Onko)ligoniukai yra Meilės mokykla. O visa kas iš Meilės – dovana.
Brigita Jakonytė