31-oji Gustuko kelionė
Tikiu, kad daugelis mūsų nesame tiek patyrę, kiek per savo trumpą – dviejų metų gyvenimą – patyrė Gustas. Nuostabą kelia vien skrydžių lėktuvu skaičius, kurių mažasis berniukas patyrė virš 60 (skaičiuoju į priekį ir atgal), ne į išsvajotas atostogas, o į kiekvieną kartą svarbiausią susitikimą su medikais ir ne itin malonias akies vėžio gydymo procedūras.31-a kelionė ir neblėstantis tikėjimas, o gal tiesiog išgyventos džiaugsmo akimirkos, kad bent per 1 milimetrą pasistūmėta link pergalės…
Gusto mamos Ugnės mintys sugrįžus jau iš 31-os gydymo kelionės:
„Kartais mūsų laimė yra ne tai, kad kažką gauti, o tai, kad kažko neprarasti. 31-ojo Gusto akyčių gydomojo vizito rezultatas – abiejų akyčių geltonųjų dėmių viduje esantys navikinės masės židiniai neaktyvūs, naujų židinių taip pat neaptikta. Labai branginame tai, ko nepraradome, t. y., kad pavyko jau beveik 4,5 mėn. išlaikyti Gusto akytėse tūnančių navikų ramumą. Atsigavimas po narkozės buvo šiek tiek lengvesnis nei praėjusį kartą, tačiau taip pat su šalutiniais reiškiniais.
Kasdien vis stebiuosi, kiek daug mus išmoko vaikai. Kokie dėmesingi ir jautrūs, kaip betarpiškai jie bendrauja, kaip geba besąlygiškai ir nuoširdžiai juoktis (net ir per ašaras), koks gilus jų fantazijų pasaulis, kaip geba prisitaikyti prie nemalonių situacijų (akių lašai, adatų dūriai…), kokie atviri ir natūralus išreikšdami savo norus/poreikius/emocijas, kokie tikri, kaip plačiai jų širdis atverta pasauliui, kaip jie mėgaujasi kiekviena savo gyvenimo minute, su kokiu entuziazmu (dažnai pravėrę burną, išplėtę akis) ir nuostaba žavisi naujais dalykais bei potyriais.
Vis sparčiau pasipilant Gusto klausimų lavinai, „kas tai“ ir „kodėl“ pati nejučiomis išmokau automobilių markes ir vis dažniau gilinuosi į transporto technines subtilybes, norėdama, kad atsakymai būtų moksliškai teisingi, ir kasdien nejučiomis tampu ir menininke, ir dainininke, ir teatro artiste ir kartais šypsausi be jokios priežasties, nes kartais taip gera pasijausti vaiku.
Kaskart grįžus po gydomojo akyčių vizito, su pagreičiu įsisukame į kasdienybės rutiną, nes turime daug ką nuveikti, išbandyti, ištyrinėti. Vieną darganotą rytą su Gustu įsėdame į automobilį ir man įjungus atbulinę pavarą ir po truputį išsukant iš kiemo, jaučiame, kaip šaižus cypimas, sklindantis iš ratų, perveria ausis. O Gustas didžiai susirūpinęs sako: „Mama, kokia netvarka! Tavo, stabdžių kaladėlės cypia, nors dėdė meistras keitė stabdžių kaladėles su savo įrankių lagaminėliu“.
Mes pradedame važiuoti greičiau ir garsas pranyksta. O Gustas toliau samprotauja: „Reikės Tėčiui, kaip grįš iš darbelio, pranešti, kad pats pataisytų“. O mano veide – šypsena, nes turiu dėl ko gyventi ir dėl ko stengtis.
Trumpai paaiškinau, kad „Nėra, ko nerimauti, nes kartais ir neseniai keistos kaladėlės skleidžia nemalonų garsą, nes reikia laiko pastarosioms prisitrinti prie stabdžių diskų (t. y. nuvažiuoti tam tikrą skaičių kilometrų), o jei garsas neslops tuomet ir vėl kreipsimės į dėdę meistrą, kuris turi įrankių lagaminėlį“.
Tam kartui atsakymo pakako ir Gustas situacijos daugiau nekomentavo 
Mylėkime vaikus, bendraukime su vaikais, nes vaikai (kaip kažkas yra pasakęs) yra ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai, keičiantys ir suaugusiųjų gyvenimą, jo prasmę, vertybes ir suteikiantys gyvenimui nepakartojamo žavesio.
Širdingas ačiū, už nenuilstamą ir nuolatinę Jūsų paramą bei rūpesčio šydą.
Pagarbiai,
Gusto mama Ugnė“
Padėti Gustukui sveikti galite prisidedant auka:
Į sąskaitą:
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Įmonės kodas: 302288579
„Swedbank“, AB
Banko kodas 73000
SWIFT kodas HABALT22
A.S. LT 77 7300 0101 4079 5625
Paypal sistema:
egle@mamuunija.lt