Kraujo vėžiu sergantis Gustas siūna nuostabius aštuonkojus
„Aš esu prie meno“, – šypsosi trylikametis Gustas, savo rankomis kuriantis nuostabaus grožio minkštus žaislus.
Užtenka žaislą paimti į rankas ir tu akimirksniu suvoki, kiek jame meilės! Viena žaislo pusė šypsosi, šast, išverti į kitą pusę, o ten ne tik kita šio mielo aštuonkojo spalva, bet ir liūdnas veidukas. Kiekvienam pagal nuotaiką, savijautą, orą ar tos dienos horoskopo prognozę! Juk būna visokių dienų – ir saulėtų, ir itin niūrių. Ypač po to, kai vieną dieną imi ir visiškai netikėtai sužinai – tu sunkiai sergi.
Prieš pat tryliktą gimtadienį Gustas išgirdo diagnozę – kraujo vėžys. Trečios stadijos, link ketvirtos – taip įvardina pats. Kalbamės su Gustu, o jis ką tik po ketvirto chemoterapijos seanso. Laukia dar du. Tačiau berniukas plačiai šypsosi ir, paklaustas, kaip jaučiasi, sušunka: kol kas puikiai!
Kiek stiprybės šiame jauname, nepaprastai talentingame žmogutyje!
„Turiu jaunesnę pusseserę, kuriai norėjau kažką gražaus padovanoti. Kadangi mano mama yra siuvėja, pagalvojau, o kodėl gi man nepabandžius pasiūti minkšto žaislo. Būtent aštuonkojo, kadangi juos mano pusseserė mėgsta. Pasiuvau, jai labai patiko, tuomet ir kilo mintis pasiūti daugiau tokių žaislų“, – pasakoja Gustas.
Berniukas prisimena ir savo ligos pradžią, kuomet ant kaklo užčiuopė guziukus. „Pagalvojau, gal kur pasitempiau, taigi visiškai neėmiau į galvą“, – prisipažįsta Gustas.
Kai guziukai stipriai išdidėjo, visgi teko išsitirti, po ko išgirdo griežtą „kraukitės tašes ir tiesiai į ligoninę“. O ten, kaip Gustas jau ir minėjo, paaiškėjo labai skaudi diagnozė.
Bet šiandien mes ne apie tai, nes Gusto stiprybės ir ryžto pasveikti užtektų dar ir kitiems paskolinti. Šiandien norime pasidalinti Gusto kūryba, kuri tegul būna įkvėpimas visiems kitiems sveikstantiems.