Mūsų mažojo Martyno gydymasis Šveicarijoje
Mes tik galime padėti. Visa kita Martynas ir jo tėveliai turi įveikti patys – ištverti sekinančias keliones, laukimo valandas, virstančias dienomis, metais, skausmingas gydymo procedūras ir svarbiausia – nepamesti vilties. Juk net ir blogi dalykai turi pabaigą.
Martynui, kaip nei vienam iki šiol globotam vaikui, reikia ypatingos ištvermės ir palaikymo. Berniuko liga nenorom pasiduoda. Tačiau, ramybę suteikia tai, kad Martynas gydomas geriausių, didelę patirtį turinčių Šveicarijos Lozanos vaikų ligų klinikų specialistų.
Sekantiems Martyno gydymo istoriją turbūt net priminti nereikia, kad berniukas gerų žmonių pagalbos dėka sveiksta nuo retos onkologinės ligos akies piktybinio naviko ( retinoblastoma).
Dalinamės Martyno mamos Mildos paskutinių kelionių žinutėmis, kurių visuomet laukiame su nekantrumu ir viltimi :
„Sveiki,
Šį kartą aprašysiu iš karto dvi įvykusias keliones. Rugpjūčio mėnesį turėjome keliauti po dviejų savaičių. Klinikoje nebuvo vietos, tad vizitą gavome tik po trijų savaičių vietoje dviejų.
Po apžiūros sužinojau, kad tuo metu jokio aktyvumo nerado. Apsidrausdami gydytojai suleido adatą, pakartotiną chemijos dozę, tiesiai į akį. Sekantį vizitą numatė po mėnesio.
Pastarasis vizitas praėjo sklandžiai. Skrydžiai vyko laiku, visur spėjome, kaip kad ir buvome suplanavę. Buvome paskutiniai eilėje į operacinę, tą dieną. Turėjome numatytą laiką, kada turime būti ligoninėje. Bet Martynas taip labai norėjo keliauti pas daktarą, kad atsidūrėme ligoninėje beveik valanda anksčiau numatyto laiko. O seselė mus pamačiusi apsidžiaugė. Pasakė, jog netrukus būtų skambinusi man, nes Martyno laikas paankstintas valanda.
Kaip visad palikusi savo vaiką ant operacinės stalo, sėdėjau skaičiuodama minutes. 10 min… 20 min… 30 min… 40 min… Nepamenu ar esu minėjusi, kad jei 20 min trunka operacija dažniausiai žinios geros, jei trunka ilgiau – blogos. Mintyse jau ruošiausi blogesniajam scenarijui, bet vis bandžiau jas nuvaikyti nervingai naršydama telefone. Staiga prie manęs priėjo profesorius Munier ir tarė „good news“. Net nutirpau.. Pasirodo profesorius užtruko pasitarime su kito vaiko tėveliais. Jis turbūt nesuvokė, kiek nervų kainavo man tos 20 papildomų minučių. Svarbiausia šiuo metu, jog naujų auglių nerado ir gydymo netaikė.
Sekantis vizitas numatomas po penkių savaičių.
Pats Martynas visą šį laikotarpį jautėsi gerai, džiaugėsi vasara pas močiutę sodyboje, kur rado „maziuką gyvatie“ (mažą gyvatę, t.y. 0,5 cm dydžio kirmėlytę) obuolyje. Rugsėjo pirmąją paminėjo darželyje, pirmą kartą apsilankė kine, ir labai pamėgo šokinėti ant pripučiamų batutų.
Norėjau papildomai padėkoti visiems neabejingiems žmonėms, kurie prisidėjo ir prisideda prie mūsų kelionių į Šveicariją finansavimo. Su kiekviena bloga žinia, mūsų galutinė gydymo data pailgėja dviem metais, o galbūt ir ilgiau, dėl sudėtingos gydymo istorijos. Ačiū, Jums visiems, dar kartą!“
Padėti Martynui sveikti ir vykti į gydymo keliones Šveicarijoje galite prisidėję auka į sąskaitą:
A.s LT 77 7300 0101 4079 5625
paypal sistemą;
egle@mamuunija.lt