Adrijus jau įveikė 16 kelionių bei vizitų pas medikus Šveicarijos klinikose
Kai pirmą kartą įžengiau į Adrijaus palatą, pirmiausia akimis ieškojau vaiko. Žvilgsnis, užkliuvęs už kūdikio lovelės, kiek sukėlė nuostabą. Atrodė, kad lovelėje nieko nėra, tik keli vystyklai ir kūdikio anklodė.
Jis buvo toks mažutis ir trapus, kad visi palatoje buvę daiktai atrodė milžiniško dydžio. Sunku buvo patikėti, kad tai – kelių mėnesių berniukas, stipriai įsikabinęs į gyvenimą ir nesiruošiantis nei kiek pasiduoti.
Šiandien, žvelgiant į Adrijų, mintimis vis grįžtu į nuostabą kėlusią pirmąją pažintį ir kylantį džiaugsmą dėl kiekvienos jo sėkmės.
Berniukas kasdien vis stiprėja, auga, bet dar kovoja su jį, tik gimusį, užklupusia retinoblastomą (akies piktybiniu naviku) ir jau įveikė 16 kelionių bei vizitų pas medikus Lozanos (Šveicarija) klinikose.
Adrijaus mama Deimantė dalijasi paskutinės kelionės patirtimi ir mintimis:
„Jau 16-tą kartą grįžtame iš Šveicarijos, kur vis tęsiasi Adrijaus kova su piktybiniu akies vėžiu. Nežinia kiek tęsis ši kova, šios kelionės. Faktas tas, kad kiek reiks – tiek keliausim ir tęsim gydymą.
Šįkart gydytojas pasakė, kad dabar auglys atsirado kairėje akyje, toje, kuri buvo visiškai sveika, tačiau profesorius patarė nesijaudinti, anot jo, auglys labai mažas – jį iškart panaikino lazeriu. Dešinioji akis ir,toliau išlieka stabili be auglių.
Lietuva šiuo metu yra rizikos šalių sąraše, todėl nežinojom kada ateis Adrijaus apžiūros eilė. Teko ilgokai palaukti. Adrijus žiūri į kuprinę ir sako: – nemy, nemy.
O maisto prieš anesteziją negalima.
Na, o apibendrimus – kelionė sklandi, viskas, kaip įprastai. Kita kelionė vasarį.“
