Danielius turi 8 seses ir brolius, bet ligoninėje jį slaugo vienintelis šeimos maitintojas – tėtis

„Tai – tėtis iš didžiosios raidės“, – taip 37 metų Giedrių Šebelskį apibūdino Svetlana, su Giedriumi susipažinusi Kauno klinikose. Abu jie ten slaugo onkologinėmis ligomis sergančius sūnus, kartu išgyvena nerimą ir laukia dienos, kai galės važiuoti namo.

Giedriaus sūnui Danieliui – vos treji. Ligoninėje berniukas atsidūrė balandžio 21-ąją dėl visai nevaikiškos ligos: išsipūtęs pilvelis slėpė prie inkstų išaugusį auglį. Gydytojai ligos diagnozę paverčia kodu, o G.Šebelskis sako paprastai – vėžys. Šalinant darinį Danieliui teko ištverti operaciją – jos metu berniukas neteko ir inksto. Po to sekė spindulinė terapija, dabar taikomas gydymas chemoterapija. Du jos kursai jau ištverti – laukia dar trys. „Greitai iš čia neištrūksime“, – atsidūsta G.Šebelskis ir daro viską, kad dienos ligoninėje sūnui būtų kuo skaidresnės. Daug laiko jiedu praleidžia žaidimų kambaryje. „Be galo atsidavęs, nuo ryto iki vakaro žaidžia, vaiką ant rankų nešioja“, – tėvo rūpestingumu neatsižavi Svetlana.

120 dienų ištirpus liks be pajamų

Vakarais, kai niekas nemato, giliai susimąstęs G.Šebelskis žvelgia į lubas ir nežino, ko tvertis. Namuose Šakių rajono Naudžių kaime jo laukia devyniese – vienmetė žmona Jūratė ir aštuoni vaikai: 15-etis Karolis, Lukas, kuriam 13-ka, 11-etis Mantas, 10-etė Austėja, 8-erių Goda, 7-erių Giedrė, 4-erių Gabija ir šeimos pagrandukas – vos 6 mėnesių Matas. G.Šebelskis – vienintelis šeimos maitintojas, dėl sūnaus ligos atitrauktas nuo darbo tada, kai uždarbis būtų didžiausias. Giedrius už minimalią algą dirba stambiam ūkininkui: „Esu traktoristas, – paaiškina. – Vasarą darbo daugiausia: šienapjūtė, javapjūtė. Be to, po darbo galiu dirbti papildomai – malkas papjauti ar pakirsti. Taip prisidurdavau.“ Šiuo metu G.Šebelskis, slaugantis sūnų ligoninėje, iš valstybės gauna nedarbingumo išmoką – 80 proc. atlyginimo. Tačiau netrukus jis liks visai be pajamų: „Sodra“ apmoka tik 120 ligos dienų. „Jos jau baigia išsekti, o mes čia gyvensime dar porą trejetą mėnesių, – už galvos susiima Giedrius. – Guliu lovoje ir galvoju, ką daryti, bet prigalvoti nieko neišeina.“

Kenčia, bet nesiskundžia

Net užkluptas sunkumų G.Šebelskis nepasigailėjo turintis gausią šeimą: „Kol rankos ir kojos sveikos, užsidirbdavome ir pagalbos neprašėme.“ Kuklus ir labai santūrus vyras neprašytų jos ir dabar, tačiau matydama susirūpinusį jo veidą ir mažojo Danieliaus kantrybę į 15min.lt redakciją paskambino Svetlana. 

„Jis – grynas lietuvis: kentėsiu, o kaip bus, taip bus. Aš jį drąsinu kreiptis pagalbos, o jam – nepatogu. Tačiau būkime biedni, bet teisingi: kartais paramos prašo žmonės, kuriems net nelabai ko trūksta. O čia – visai kitas atvejis“, – aiškino Svetlana. Susipažinusi su Šebelskių šeima ji duoda žodį: tai – labai tvarkinga, darni šeima. „Vaikų daug, bet visiems duodama po lygiai. Pakaitomis vis atvažiuoja brolio aplankyti, matyti, kaip myli – vienas panešioja, kitas“, – pasakojo moteris. Jos pačios sūnus su liga kovoja jau pusantrų metų. „Jam liepos 20 dieną jau suėjo 18-ka, bet dar esame vaikų skyriuje. Jiedu su Danieliumi eina duoti kraujo iš venos. Paprastai vaikai klykia, rėkia, draskosi, o Danielius kantriai čiaumoja čiulptuką ir neišleidžia nė garso. „Didvyris – ne berniukas“, – sako mano sūnus“, – įspūdžiais dalijasi Svetlana.

Apkabina net nuotrauką

Danielių ir jo tėtį puikiai pažįsta ir „Mamų unijos“ savanorė Ieva Krivickaitė, Kauno klinikose praleidžianti bent dvi dienas per savaitę. „Man, kaip savanorei, iš esmės gera matyti, kad tėtis taip rūpinasi vaiku. Kartais, kai tėvelis grįžta namo ir ligoninėje lieka mama, berniukas net tėčio nuotrauką apkabina”, – šypsosi Ieva. Ji pasakoja, kad Danielius nėra drąsus ar padūkęs neklaužada: „Labai mielas ir geras berniukas. Nesiožiuoja net kai skauda – kenčia.“

„Mamų unija“ šeimą remia sauskelnėmis ir servetėlėmis, tačiau pagrindinio maitintojo netekusiai gausiai šeimai to – per maža.

26 tūkst. eurų auka mažojo Danieliaus šeimai padės grumtis su skurdu

2015 rugpjūčio 13d.

Onkologine liga sergančio trimečio Danieliaus, kurį ligoninėje slaugo vienintelis gausios šeimos maitintojas – tėtis, namuose Šakių rajono Naudžių kaime apsilankė „Mamų unija“. 15min.lt skaitytojai, neabejingi Danieliaus istorijai, Šebelskiams paaukojo 26,7 tūkst. eurų. Ši parama dešimties asmenų šeimai bus labai vertinga.

Kol Danielius kovoja su liga, keturių kambarių bute Naudžių kaime jo laukia devyniese – mama Jūratė ir aštuoni broliai bei seserys: 15-etis Karolis, Lukas, kuriam 13-ka, 11-etis Mantas, 10-etė Austėja, 8-erių Goda, 7-erių Giedrė, 4-erių Gabija ir šeimos pagrandukas – vos 6 mėnesių Matas.

„Įžengus į nuomojamus socialinio būsto namus iš kiekvieno kampo žvelgė žvitrios vaikučių akelės ir begalinis skurdas. Mama taisė valgį, o vyresnieji vaikai globojo mažiausiąjį 6 mėnesių broliuką ir zujo aplink ją virtuvėje. Socialinės darbuotojos ir mamos lydimos apžiūrėjome kambarius, kuriuose be lovų ir sulūžusių spintų bei siauro praėjimo daugiau vietos apsisukti ir nebuvo“, – tokiais įspūdžiais dalijamasi „Mamų unijos“ profilyje socialiniame tinkle „Facebook“. 

Šaldytuvas ir skalbimo mašina – bene vieninteliai daiktai, palengvinantys šeimos buitį. Skalbyklė be perstojo suko gausios šeimos narių drabužius. 

„Tačiau supratau viena: be akis badančio skurdo ir nepritekliaus čia dar gyvena meilė. Ir tai turbūt viskas, ką ši šeima šiandien turi brangiausio, nes žiemą kai kurios būsto sienos apledija, vienintelė krosnis baigia sugriūti, o namuose nėra nei šildymo, nei karšto vandens. Vonioje dėl sulūžusio krano be perstojo teka vanduo, vaikai neturi avalynės, geresnio maisto, vietos ir gero rašomojo stalo pamokoms ruošti, interneto, mokslo priemonių“, – vardija „Mamų unijos“ atstovai.

Nei vieno vaiko dantys nėra taisyti. „Vyriausias 15 metų sūnus mėgina ūkininkauti, augindamas kelias aveles ir triušius gausiai šeimynai pamaitinti, taip pat jau darbuojasi pas ūkininkus, kad mažieji broliai ir sesės kasdien turėtų duonos ant stalo. Apie gardumynus ir delikatesus šie vaikai galėtų tik pasvajoti. Tam nėra pinigų“, – rašoma „Mamų unijos“ profilyje. Be to pažymima, kad mama ir kiti vaikai ilgisi ligoninėje gydomo Danieliaus ir jį slaugančio tėčio.

Dėl sūnaus ligos tėtis Giedrius, buvęs vienintelis šeimos maitintojas, negali dirbti, o valstybės skiriama ligos pašalpa mokama tik 120 ligos dienų. Jos jau baigia ištirpti, todėl šeima be pašalpų, skirtų vaikams, daugiau nieko neturi. „Tačiau dėl jūsų visų gerų širdžių ir dosnumo šios šeimos gyvenimas kiek palengvės. Jaučiame didžiulę atsakomybę prieš visus, kurie, jautriai pažvelgę į Danieliaus istoriją ir jo tėčio išgyvenimus dėl tolimesnio šeimos gyvenimo, su didžiuliu noru aukojo šiai šeimai. Esame atsakingi už tai, kad visos aukos būtų panaudotos prasmingai devynių šeimoje augančių vaikų svarbiausiems poreikiams tenkinti ir buičiai gerinti“, – skelbia „Mamų unija“.

Prie pagalbos gausiai šeimai vis dar galima prisidėti įvairiais būdais: negendančiu maistu, avalyne, mokyklinėmis priemonėmis, paslaugomis, baldais (ypatingai spintomis rūbams), vitaminais vaikams, sauskelnėmis, higienos, skalbimo priemonėmis.