Labai jau laukėme Žemynos mamos laiškelio

Labai jau laukėme Žemynos mamos laiškelio. Turbūt ir Jūs jau laukėte žinių, apie tai kaip gi sekasi mūsų mažajai mergaitei, kuri sveiksta ir keliauja gydytis į Šveicariją gerų žmonių dėka. Žemyna serga reta onkologine liga – retinoblastoma ( akies piktybinis navikas), kuriai gydymo Lietuvoje nėra.

Ačiū Žemynos mamai Ligitai už išsamų laišką, kuriuo dalijamės su Jumis ir su didžiausia viltimi laukiame žinučių apie tai kaip sekasi mažajai Žemynai sveikti.

“ Nerašiau pora mėnesių, o per tą laiką mes net tris kartus spėjome nuvykti į Šveicariją, neseniai grįžome, tad dalinuosi paskutiniais įspūdžiais

Praėjo jau metai, kai sužinojome, kad Žemyna serga retinoblastoma. Nesinori nė prisiminti tos dienos, juolab, kad pirminės prognozės nežadėjo nieko gero.

Šie metai mums praskriejo lyg vėjas, bet buvo kupini nerimo ir nepagailėjo įvairiausių iššūkių.

Tik pradėjus gydymą užsienyje buvo paskelbta koronos viruso pandemija, dėl kurios ir šiuo metu patiriame papildomą stresą, nes niekada nežinai, ar pavyks išvykti ir nepraleisti vizito, o svarbiausia, ar grįšime neužsikrėtusios Covid-19.

Nuolat seku informaciją tiek užsienio šalyse tiek Lietuvoje, kad kelionės metu išvengčiau netikėtumų.

Pastaruoju metu keliaujame tik dviese su dukra, sunkiau ir labiau pavargstu, nes paskui Žemyna reikia tiesiog bėgioti oro uostuose, bet kažkaip susitvarkau.

Kai ramiai viską apgalvoji, tai toks dar mažas, bet stiprus mūsų žmogeliukas tiek daug jau ištvėrė: 17 pilnų narkozių, viena operacija, 5 MRT tyrimai, 3 sisteminės chemoterapijos Lietuvoje, 2 intraarterinės chemoterapijos Šveicarijoje, krioterapinis ir termoterapinis gydymai lazeriu po 6-7 kartus, iš viso 9 kelionės į Šveicariją, keliauta lėktuvais, keltais, automobiliu, traukiniais, metro ir kt.

Svarbiausia, kad šiandien galime pasidžiaugti viso to rezultatais: pavyko išsaugoti abi akytes, navikai nebeaktyvūs, o ir rega pradėjo gerėti, su kaire akyte jau mato 20%, o su kita taip pat pradėjo matyti, kol kas tik 3%, bet tikiu, kad šis skaičius – tikrai negalutinis.

Nuo Liepos mėnesio kasdien po dvi valandas dengiame geriau matančią akytę, kad dirbtų „blogoji“ akis. Nors gydytojai ir manė, kad į šitą akį nepatenka jokia šviesa ir neįmanoma, kad ji gali matyti, nes regos nervas pažeistas naviko, bet stebuklas įvyko, ir kažkokiu būdu ji pradėjo matyti. Kai tik pradėjome klijuoti kairiąją akytę, jau įtariau, kad ji kažką mato, nes ir žaisdavo ir obuoliukus rinkdavo ir eidavo neapgraibom, o tiesiai, kur jai reikia, o dabar jau ir patys gydytojai tuo įsitikino.

Į Šveicariją vis dar vykstame kas 4 – 5 savaites, Žemynai šiuo metu dešinei akytei taiko krioterapiją, gydo senas naviko liekanas.

Labai tikiuosi, kad viskas bus gerai, kad navikai neatsinaujins ir vizitai greitu metu pradės retėti.

Žemyna jaučiasi gerai, pilna energijos ir labai protinga mergaitė, žiūrint į ją nė neįtartum, kokia sunkia liga vaikas serga.

Ačiū visiems, kurie padėjo mums ištverti šiuos metus, ir tikėkimės, kad blogiausia jau praeityje “

Linkime mažajai Žemynai kuo greičiau pasveikti, kad jos vaikystės netemdytų skaudžios procedūros ir sunkus gydymas, o tėveliams linkime tvirčiausios kantrybės ir vilties.