Žemynos gydymas turi būti tęsiamas Šveicarijoje

Paprastai retinoblastoma (akies piktybinis navikas) nustatoma vaikams itin jauname amžiuje, dažniausiai dar kūdikystėje. Žemynai abipusė retinoblastoma nustatyta būnant 7 mėnesių. Pirminės prognozės buvo gąsdinančios: navikai akyčių centruose. Medikai įtarė, kad tikriausiai mažylė nemato. Vienos akytės situacija išvis prasta, išsivysčiusi glaukoma, tinklainės atšoka, o navikas didelis ir gali būti pažeistas regos nervas, todėl buvo kalbama apie akies šalinimą.

Buvo skirtos 3 sisteminės chemoterapijos Lietuvoje. Žemyna ypač lengvai toleravo gydymą ir rezultatai pranoko visus lūkesčius, piktybiniai navikai sumažėjo daugiau kaip perpus. Tyrimas parodė, kad akies šalinti nereikės, nes regos nervas sveikas.

Kadangi retinoblastoma negydoma Lietuvoje, Žemynos gydymas turi būti tęsiamas Šveicarijoje, kur šiuo metu gydosi net keturi mūsų globojami vaikai.

Pirmosiomis kelionėmis ir patirtimi dalijasi Žemynos mama Ligita:

„Nuo Spalio mėnesio namie nekantriai vis laukėme, kada bus paskirtas vizitas užsienyje, kažkodėl labai ilgai užtruko dokumentų suruošimas, labai nerimavome, kad dėl tokio delsimo nepablogėtų vaiko būklė.

Ir štai,pagaliau Sausio 17d. išvykome į Lozaną. Žemyna lankėsi pas anesteziologą ir oftalmotologą, iškentė apžiūrą operacinėje su pilna narkoze, po kurios profesorus Munier pranešė, kad kairiosios akytės situacija valdoma, navikas nedidelis – 1,8mm, jam pritaike termoterapija, o naujam susidariusiam židiniui – trigubą kriokoaguliacija. Su šia akyte mergaitė mato 12,5% (2 metų vaikai mato apie 20%), todėl regėjimas tokio amžiaus vaikui yra geras (Žemynai dabar 14 mėnesių).

Deja, dešiniosios akytės situacija nekokia. Su šita akyte mergaitė nereaguoja net į šviesą, yra du augliai 4,67 mm ir 2,95 mm ir šimtai navikinių „sėklyčių“ išsisėjusių po visą akies tinklainę, ir šie dariniai turi didelį polinkį plisti. Navikai dengia regos nervą, todėl negalėjo matyti, ar jis nepažeistas. Gydytojas paskyrė juosminę punkciją, intraarterinę chemoterapiją į dešinę akį ir skubų MRT tyrimą, būtina išsiaiškinti, ar navikai neišplito į galvos ir nugaros smegenis.

Sekanti vizitas buvo paskirtas po mėnesio, iš kurio ką tik grįžome. Antra kelionė buvo daug daug lengvesnė jau vien dėl to, kad nuvykę nebeklaidžiojome, jau žinojome, kur kas yra, kaip greičiau galima pasiekti vieną ar kitą objektą, kokia tvarka gydymo įstaigose, ko reikia, kur eiti ir pan. Sužinojome, kad pirmasis gydymas buvo veiksmingas, nors rega nepasikeitė. Kairiajai akiai buvo vėl taikoma krioterapija senajam navikui, o dešiniojoje akyje išnyko visos vėžinės “sėklytės”, kurių buvo begalybė, o senieji navikai taip pat sumažėjo. Bet profesorius mano, kad regos nervas vis gi yra pažeistas, tik nėra dar 100% tikras, todėl paskyrė dar 2 intraarterines chemoterapijas, po kurių vėl kartos MRT tyrimą ir tuomet jau galutinai turėtų paaiškėti akytės likimas. Dar du mėnesius gyvensime nežinomybėje ir baimėje. O Žemyna tikra kovotoja ir gan greitai ir lengvai atsigauna po visų procedūrų, tik šįkart po intraarterinės chemoterapijos jautėsi prastai, pirmą kartą gyvenime vaikas taip vėmė ir neturėjo jėgų niekam. Gal dėl to, kad tai jau buvo trečia pilna narkozė per savaitę, o pagal gydytojus, tai dažna tokia reakcija į narkozę. Bet gavusi papildomai vaistų nuo pykinimo ir skysčių lašinę ji vėl pradėjo po truputį valgyti, atsigavo, tad jau sekančią dieną galėjome grįžti į Lietuvą. Kita apžiūra ir chemoterapinis gydymas laukia po mėnesio.

Kaip sakė profesorius: čia ne sprintas, o ilgas maratonas, tad apsišarvuokite kantrybe ir dideliu tikėjimu. Labai ačiū visiems žmonėms, kurie padeda mūsų šeimai įveiktį šį sunkų maratoną, tikimės sėkmingo finišo “

Nuoširdžiai dėkojame visiems geraširdžiams, aukojusiems mažylės gydymui ir už suteiktą galimybę Žemynai sveikti vienoje geriausių užsienio klinikų.