10 – asis Gustuko vizitas Lozanoje
Šiandienis džiaugsmas už mūsų sveikstančius kiek kitoks, įgavęs daugiau atspalvių, suvokimą, kad turime ir kartu galime labai daug. Supranti, kad ten kur vyksta karas sergančių vaikų galimybė pasveikti, sulaukti tinkamo gydymo prilygsta stebuklui.
Skaitau Gusto mamos Ugnės laišką ir džiaugiuosi, kad šiandien galime dėl savo vaikų labai daug, kad turime geras sąlygas vaikams sveikti ir prieinamą gydymą geriausiose klinikose.
Dalinuosi Gusto mamos laišku, primindama, kad mažas berniukas siunčia didžiausią padėką visiems jam suteikusiems viltį ir gerų žmonių dėka sveiksta nuo akies vėžio (retinoblastomos) Šveicarijos Lozanos vaikų ligų klinikose:
“ Grįžome iš 10-ojo Gusto gydymo vizito Lozanoje. MRT rezultatai rodo, kad kairėje akytėje sunyko kovo mėn. vizitą naikinti dveji navikiniai židiniai, tačiau rastas ir dar vienas naujas navikinis židinys, kuriam gydyti buvo panaudota krioterapija. Dešinėje akytėje – situacija išliko stabili (naujų navikų užuomazgų neaptikta).
Šį vizitą Gustas turėjo ir dar vieną papildomą narkozę ir MRT tyrimą dėl galimos kankorėžinės liaukos pažaidos, nes, kaip rašiau anksčiau, esant bilateralinei ligos eigai (kuomet pažeistos abi akytės) galima ir ši komplikacija.
Pastarojo tyrimo rezultatus sužinosime po kovo 23 d., nes kas dvi savaites, detali tokio pobūdžio tyrimų analizė atliekama tarpdisciplininiame gydytojų specialistų konsiliume ir individualiai sprendžiamas šios liaukos patikros intensyvumo dažnis (tyrimą gali reikėti kartoti ne tik 1 k. metuose, bet ir dažniau).
Gusto nevalgymo periodai (privalomi iki narkozės) ir atsigavimai po narkozių nebuvo labai komplikuoti, nekamavo itin dideli verksmai, tačiau nešant Gustą į operacinę jaučiau, kaip maži jo pirščiukai bando įnirtingai sugnybti mano kaklo odą, o dantukai – skruostą, tarsi nebylia kūno kalba, signalizuodami, kaip nenori (o gal jau ir supranta) gydymo procedūrų. Prabudus, į palatą džiaugsmo šypsnius ir gerą nuotaiką atnešė Dr. Mimi (žr. nuotrauką apačioje). Gustui ypač patiko jos turimas pūkuotas žaisliukas ant rankos ir neįprastai spalvinga kepurė su itin daug raištelių, kuriuos Gustas norėjo pačiupti.
Vizito metu paaiškėjo, kad po krūtinės ląstos oda esantis implantuotas centrinės venos kateteris su kamera (vadinamas „Portu“ angl. port-a-cath), nebeatlieka savo funkcijų (praleidžia tik infuzinius skysčius, bet nėra galimybės paimti kraujo ėminio), tad būtina jį šalinti, nors ir nepasibaigęs eksploatacijos laikas. Tad iki sekančio vizito į Šveicariją, turime susiorganizuoti LT pastarojo (nes buvo įdėta LT) išėmimo procedūrą. Viliuosi, kad spėsim viską atlikti ir viskas bus gerai, nes šiuo metu artimoje mūsų šeimos aplinkoje įsisuko Covid. Tačiau kol kas Gustas jaučiasi gerai ir tikimės, kad virusai mus aplenks.
Ligoninėje belaukiant prie Prof. F. Munier sekretoriato, akys stabtelėjo prie nedidelio plakato su užrašu „Vision without borders“ (Regėjimas be sienų), kuriame išvardinta daugybė šalių, iš kurių vaikučiai atvažiuoja gydytis (apie šį plakatą jau buvau rašiusi, kuomet grįžome iš 1-ojo vizito). Plakate buvo ir šiomis dienomis dažnai minimos šalys…, kurių ligoniukams nuoširdžiai viliuosi, kad pavyks tęsti gydymą… Šį vizitą viskas atrodė ne taip sudėtinga, visi rūpestėliai ne tokie dideli, galbūt todėl, kad kaip niekada anksčiau, stipriai jaučiau, koks svarbus, bet kartais neįvertinamas pojūtis „gyventi be baimės“, „sakyti, ką galvoji“, „būti sveikam“, „turėti galimybę“, „turėti laisvę“…
Tikiu gražesniu, geresniu ir laimingesniu rytojumi mums visiems, kad ir kokiame pasaulio krašte būtume. Širdingai AČIŪ, kad esate kartu.
Pagarbiai,
Ugnė „
Kiekviena Gusto ir kitų, Šveicarijoje besigydančių vaikų kelionė lydima daugybės žmonių laiminimu ir nuoširdžiu prisidėjimu auka.
Nuoširdžiausias AČIŪ visiems aukojantiems, padedantiems mūsų vaikams sveikti, stiprėti ir matyti vaikystės šviesų dangų netemdomą tamsių karo debesų.