15-oji Žemynos kelionė į Šveicarijos klinikas

Su didžiausiu nekantrumu laukiame žinių, kaip sekasi mūsų vaikams sveikti Šveicarijos klinikose. Kiekvieną kartą gavus iš mamos laišką suvirpa širdis jį atsivėrus, kaip pavyko kelionės, ar viskas buvo sklandu, ar dar vienu žingsneliu pasistūmėjo į priekį. Tūkstančiai minčių ir klausimų kaip gi sekasi šiems vaikams, neapleidžia nei dienos.
Šiandieną gavome žinių iš Žemynos mamos, kaip sekasi gydymas.
„ Sveiki,
Neseniai grįžome iš 15-osios kelionės į Šveicarijos kliniką. Paskutiniai du vizitai praėjo sėkmingai, ir vis dar grįžtame su geromis žiniomis: naujų darinių nėra, o senieji navikai „kietai miega“. Kairiosios akytės rega truputį pagerėjo nuo 31% iki 40% , o dešiniosios jau pusę metų laikosi vis tie patys 3%, bet džiugina ir tie keli maži procentėliai, nes ilgai šiai akytei išvis nebuvo teikiama jokių vilčių dėl regos. Buvo manoma, kad regos nervas per daug pažeistas navikų, todėl Žemyna su ja negali nieko matyti. Kadangi laikosi stabili padėtis ir jau 5 vizitus nebuvo reikalingas gydymas, tai profesorius F. Munier mano, kad, jei taip ir toliau, bus galima ilginti laiko tarpus tarp vizitų, todėl sekantį kartą apžiūrai vyksime jau po 6 savaičių, o ne po 4, kaip įprastai. Šia naujiena ypač džiaugiamės, galėsime ilgiau pasidžiaugti laisve. Nors vykstame į Šveicarijos kliniką tik vienai dienai dėl apžiūros, bet grįžus visvien reikia saviizoliuotis, o pasibaigus saviizoliacijai jau po keletos dienų vėl reikia ruoštis kelionei, vėl domėtis šalių, per kurias keliausime, karantino taisyklių pakeitimais, registruotis Covid testams ir pan. Tokia rutina vargina ir, kaip visi, nekantriai laukiame pandemijos pabaigos. O kuo toliau, tuo sunkiau darosi ir su Žemyna susitarti dėl Covid testų. Vaikas jau tik pamato žmogų su baltu skafandru, jau supranta, kas bus. Užsidengia veidą ir šaukia: ”nesižiosiu, nenoriu, kad man kištų pagaliuką į nosį”. Pastarąjį kartą teko gerokai sušilti, kol pavyko paimti mėginį testui, tad jau su baime laukiu sekančio karto. Suaugusiam nemaloni procedūra, o ką kalbėti apie dvimetį vaiką, kuris nesupranta prašymų pakentėti. Va taip ir gyvename, mūsų kelias pilnas iššūkių ir nemalonių procedūrų, užtat nėra laiko nuobodžiauti, džiaugiamės šia diena ir kasdien vis labiau mylime gyvenimą. Skaitantiems, linkėjimai ir bučkiai nuo Žemynos. „
Sėkmės tau mažyle, kad ir toliau drąsiai ir tvirtai eitumei tikslo link!