Adrijui buvo atlikta intraarterinė chemoterapija

Labas, dalinuosi naujienomis apie dar vieną mūsų kelionę. Šįkart – Adrijui buvo atlikta intraarterinė chemoterapija. (Per kirkšnies arteriją vaistai patenka tiesiai į akį). Dar prieš chemoterapiją sulaukiau klausimų ar Lietuvoje ne taikys chemoterapinio gydymo? Kodėl ne Lietuvoje? Todėl, kad tiesiai į akį leidžiami vaistai yra veiksmingesni nei per veną. Lietuvoje dar nėra tokio gydymo.

Taigi, buvo atlikta chemoterapija, kurios rezultatus matysime gruodį, kai susitiksime su Prof. Munier. Kalbant apie pastarajį, aš juo labai pasitikiu ir net nežinau kodėl taip labai. Gal dėl to, kad anot kitų šaltinių jis minimas vienas geriausių specialistų Europoje, o gal dėl to, kad prieš mus gydęsi vaikai pasveiko. Aš nežinau kodėl, juk jo visai nepažįstu, išskyrus tiek, kiek susitinkame po apžiūrų, o ir susitikimų tebuvo du…

Visada galvoju, kaip paskelbti įrašus jums, kiek būti atvirai ir kiek pasilikti sau. Kad ir kaip bebūtų, įrašai yra nuoširdūs. Šį kartą nusprendžiau paatvirauti ir atskleisti dalelę savęs.

Kokie jausmai kyla, kai žinai, kad tavo vaikas serga ir ne sloga, o VĖŽIU? Taip, vėžiu, anksčiau tai buvo baisus žodis. Aš niekada negalvojau, kad man teks dienas, naktis praleisti onkohematologijos skyriuje. Negalvojau, kad matysiu savo vaiką ir kitus vaikus prijungtus prie lasinės, kur laša’chemija arba eritrocitų masė, kurią prarado po procedūros ir, kurią reikia atstatyti. O dar labiau negalvojau, kad Adrijų teks gydyti ne Lietuvoje. Visada perskaičius straipsnius apie tai, kaip šeimoms sunku finansiškai, emociškai, skraidyti ar važiuoti gydytis kitur, net į galvą mintis neateidavo, kad ir aš atsidursiu tokioje situacijoje.

O ar sunku? Nepasakyčiau. Sakyčiau, kad kiekvieną kartą bijau. Bijau skrydžių, nes nežinau kaip kiekvieną kartą reaguos Adrijus. Bijau po skrydžių, nes Adrijus verkia, nemiega ir nevalgo. O labiausiai nerimą keliantis jausmas – laukimas. Kai nežinau, ką pasakys Prof. Munier, kai po chemoterapijos nežinojau kaip jausis Adrijus.

Mane gali tūkstantį kartų patikinti, kad viskas bus gerai, bet jausmai išliks tie patys…

Bet, kad ir kaip bebūtų aš niekada nepasiduosiu, nes Adrijus pasveiks!!!

Ir šį kartą tariu Ačiū jums visiems, kuriems rūpi mūsų Adrijus. Tariu Ačiū #viltiesaitvarai už dar vieną dovaną Adrijui – žaislus ir pleistriukus akims. Tariu Ačiū #Eglemelinauskiene ir #Mamųunija be kurių šių kelinių nebūtų. Didžiausią Ačiū tariu savo vyrui #Nerijusjasas kuris palaiko kiekvienų kelionių metu, kuris yra be galo emociškai stiprus. Tariu Ačiū #Mhndaugasska kuris šioje kelionėje buvo su mumis, negailėdamas nei laiko, nei jėgų. AČIŪ!!!