Apie mergaitę gražiu Žemynos vardu
Su Žemyna ir jos ligos istorija susipažinome, kai ji tebuvo dar kūdikis.
Mažylę netikėtai užklupusi reta akies piktybinio naviko (retinoblastoma) liga sudrebino ramų šeimos gyvenimą.
Tuomet Žemynos tėveliai kreipėsi į Mamų unijos fondą prašydami pagalbos jų vienintelei dukrelei.
Prabėgo metai, nustūmę didžiausią nerimą užmarštin, nes gerų žmonių paramos dėka Žemyna gydosi geriausiose Šveicarijos vaikų ligų klinikose. Mergaitė jau įveikė 11-a iššūkių kupinų kelionių pas medikus ir šiandien puikiai sveiksta.
Kaip šiandien sekasi Žemynai pasakoja mama Ligita:
“ Mes Naujuosius metus pradėjome kelione į Šveicariją. Tik ką grįžome iš savo dvyliktosios kelionės. Nuo Lapkričio mėnesio turėjome tris vizitus. Jau pripratome prie nuolatinių kelionių ir kartais net nespėju iškrauti lagamino, kai reikia vykti atgal. Šį mėnesį vykome automobiliu, nes dėl pandemijos, deja, daug skrydžių atšaukta. Daugiau streso patiriame dabar dažniausiai ne dėl vaiko ligos, o dėl koronos viruso, apsunkintų keliavimo sąlygų ir įvairiausių skirtingų karantino reikalavimų visose šalyse. Lietuva yra pavojingų šalių sąraše, todėl šįkart norint įvažiuoti į Šveicariją dėl gydymo, buvo papildomų procedūrų. Šveicarijoje bauda už kokį nors karantino pažeidimą – 10 000 frankų, todėl patartina atidžiai skaityti įstatymus ir laikytis visų jų reikalavimų.
Žemyna auga ne dienomis, o valandomis, net nespėjau pastebėti, kaip greitai iš mažo leliuko virto maža „madmuazele“, šitaip ją vadina ligoninės personalas. Prieš Kalėdas ji atšventė savo antrąjį gimtadienį ir jau moka daug žodelių, tai su entuziazmu pasakoja, kaip skrenda lėktuvu, važiuoja traukiniu. Kaip ne keista, šitų kelionių mergytė laukia (čia tik mane išvargina, dažniausiai pusės paros keliavimas su įvairiausiais persėdimais ). O per šiuos paskutinius vizitus, po apžiūrų, profesorius visuomet sutikdavo mus žodžiais: „ I am very happy, very… „. Jis džiaugiasi Žemynos gijimo rezultatais, nuo vasaros pradžios, kai navikai galutinai „mirė“, kol kas nėra jokių požymių apie atsinaujinimą, jokių naujų recidyvų, o ir jokio gydymo paskutinius du kartus jau nebereikėjo. Šie navikai niekur nedingo, tebėra akytėse, bet šiuo metu neaktyvūs, tik tiek, kad trukdo regėjimui, nes yra akyčių centruose. Nepaisant to, kairiosios akytės rega jau pagerėjo, per paskutinius mėnesius: nuo 20% iki 31%, tik dešiniosios akytės vis dar lieka 3%, bet ir tuo labai džiaugiamės. Profesorius prašė ilginti kairiosios akies dengimą, 3 valandas išlaikyti arba 2val. iš ryto, 2 val. vakare, bet mums sunkiai sekasi. Mažoji madam pradėjo rodyti savo ožiukus ir ne visada geruoju besileidžia, kad užklijuotume geriau matančią akį, o užklijavus, visad laukia tinkamo momento, kad man nepastebint, galėtų pati nusiplėšti pleistrą. Todėl ties šiuo dalyku vargstame, pykstamės, bet reikia, nes kito būdo, gerinti regėjimą, šiuo metu nėra.
Praėjo jau vieneri metai, kai gydomės Šveicarijos klinikose. Profesorius, mano, kad dar bent metus reikės Žemyną kiekvieną mėnesį atidžiai apžiūrėti operacinėje su narkoze, nes labai svarbu laiku pastebėti pakitimus ir pritaikyti gydymą. Vaikai greitai auga, ląstelės labai greitai dalijasi, todėl išlieka didelė tikimybė naujų recidyvų. Bet jei per šiuos ateinančius metus laikysis ir toliau stabili padėtis, atsinaujinimų nebus, tai bus galima svarstyti apie tolimesnį jos stebėjimą Lietuvoje. Todėl Naujuosius metus pradedame su geromis nuotaikomis ir tikėkimės, kad esame jau pusiaukelėje, o jei tolimesniame kelyje ir pasitaikys duobių – išlipsime, nes esame gerose rankose, pasitikiu Šveicarijos profesionalia gydytojų komanda ir esu jiems labai dėkinga už jau pasiektus rezultatus. “
Nuoširdžiausiai dėkojame visiems geradariams, parėmusiems ir remiantiems vaikų gydymą ir keliones į Šveicarijoje esančias klinikas.
