Kelionę į Šveicariją Martynas ištvėrė sėkmingai
Pagaliau pavyko rasti minutėlę ir surašyti visus kelionės įspūdžius. Grįžome į Lietuvą panktadienio naktį, o ryte išskubėjome į Vilnių sužinoti ilgai laukto Martyno genetinio tyrimo rezultato. Genetikas patvirtino, jog vežys nėra paveldėtas ir yra atsiradęs atsitiktinai. Šiandien dar spėjome sudalyvauti Šiauliuose rengiamoje Geltonoje vakarienėje, kurios metu Šiaulių moterų Rotary klubas „Harmonija“ rinko lėšas mūsų mažyliui. Tariame nuoširdų ačiū klubo nariams ir visiems prisidėjusiems.
Kelionę į Šveicariją Martynas ištvėrė sėkmingai, tačiau atvykus į šeimų namus, kuriuose buvome apsistoję ankstesnio vizito metu, gavome šoko dozę. Administratorė mus pasitiko prie durų ir pasakė, jog mes negalime apsistoti, nes Martynas turi kažkokią bakteriją apie kurią mus neva turėjo informuoti ankstesnio vizito metu, bet neinformavo, ir mūsų vaikas turi būti izoliuotas nuo kitų ligoniukų. Tikrai nesitikėjome tokios „smagios“ žinios po 9 valandų kelionės. Mums parūpino netoliese esančio viešbučio kambarį nakčiai. Kadangi šeimos namų administratorė teisinosi prasta anglų kalba daugiau informacijos apie mistiškąją bakteriją gauti nepavyko. Klausimai kas, kur, kodėl ir t.t. nedavė ramybės. Vėl naktis praleista „gūglinant“ visas žinomas ir nežinomas bakterijas, o vaizduotė vis piešė blogiausius scenarijus.
Sekančią dieną Martyno laukė tiriamoji akies apžiūra. Pasiteiravus dėl bakterijos ligoninėje, kurioje daroma apžiūra, niekas apie jokią bakteriją nebuvo girdėjęs ir patikino, jog bandys išsiaiškinti iš kur tokia informacija. Kadangi Martyno gydymas vyksta dviejose ligoninėse, vieno atvykimo metu, neatmetėme galimybės, jog tai galėjo būti tiesiog kažkokia klaida. Po keleto nežinios valandų gavome atsakymą, jog informacija dėl bakterijos yra teisinga. Martynas turi žarnyno bakteriją, kuri nėra jam pavojinga ir yra paplitusi visame pasaulyje, tačiau būtent Šveicarijoje ši bakterija čia nėra paplitusi ir daktarai nori apsaugoti kitus ligonius dėl galimo bakterijos pernešimo kitiems pacientams. Šios bakterijos nereikia gydyti ir ji išnyksta savaime. Išgirdę naujienas šiek tiek atsikvėpėme lengviau, tačiau dėl informacijos tikrinimo Martynas buvo paimtas operuoti pats paskutinis, o nevalgiusiam ir negėrusiam mažyliui tai nėra lengva.
Po apžiūros ,narkozės metu, nerimastingai laukėme profesoriaus Munier kabinete. „Good news“ (liet. geros žinios) ištarė jis šypsodamasis. Auglys sureagavo į chemoterapija ir atsitraukė nuo akies nervo. Martynui skirta dar viena intraarterinė chemoterapija ir viltis, jog trečiosios jau nebeprireiks.
Likusiai viešnagės daliai šeimos namai mums parūpino atskirą butą netoliese.
Antroji intraarterinė chemoterapija praėjo sklandžiai. Minimalūs šalutiniai poveikiai kaip akies patinimas ir raudonis aplink akytę nebeatrodo tokie baisūs kaip po bendrosios chemoterapijos. Šį kartą su vaiku ligoninėje teko prabūti nuo 8 iki 22 valandos vakaro, tiek truko visas stebėjimas. Martynas iškart po operacijos negali sėdėti, todėl visą laiko praleido ant mamos ar tėčio rankų.
Tačiau mūsų nuotykiai nesibaigė, nes nusileidus į Rygoje, oro uostas, pradangino mūsų lagaminą. Užpildžius dokumentus paaiškėjo, jog jis netikėtai atsirado nestandartinio bagažo skyriuje. Tai užtruko papildomai 1,5 val. Visa kelionė namo išsitęsė iki 11 valandų, o tai mažajam Martynui buvo tikras išbandymas.
Dabar Martynas jaučiasi gerai. Neseniai ištarė ilgai lauktą žodį „tete“, todėl tėvelis šiuo metu yra labai laimingas. Vis dar nedrįsta mūsų vaikinas vaikščioti pats ir saugiau jaučiasi vedžiojamas už rankyčių. Valgome puikiai ir svoris vis auga.
Sekantis vizitas į Šveicariją spalio viduryje, grįžę vėl pasidalinsime naujienomis. Ačiū Jums visiems už palaikymą ir gerus žodžius.
