Martyno sekantis vizitas į Šveicariją numatomas rugsėjo viduryje

Bonjour visiems! Tik grįžus iš saulėtosios Lozanos skubu pasidalinti naujienomis. Pradėsiu pasakojimą nuo paskutinės, ketvirtosios chemoterapijos Lietuvoje padarinių organizmui – jų galima būtų sakyti beveik nebuvo. Pirmą kartą po chemoterapijos Martynui nebereikėjo leisti vaistukų, nes kraujo rodikliai buvo patenkinami. Manome, jog labai pagelbėjo kraujo plazma, kurią sulašino Martynui po trečiosios chemoterapijos bei 30 procentų sumažinta ketvirtoji chemoterapijos dozė.

Laukiant vizito Martynas po truputėlį pradėjo valgyti normalų maistą ir priaugo net 500 gramų. Taip pat išsikalė net 2 dantukai, tad galime didžiuotis jau aštuoniadante šypsenėle.

Pirmų kartų kupina kelionė Martynui prasidėjo nelengvai, kadangi laukė 9 valandos kelyje, pirmas skrydis lėktuvu, pirmas pasivažinėjimas traukiniu ir autobusu, todėl tėveliams reikėjo labai daug kantrybės. Atvykus laukė pirmasis susitikimas su profesoriumi Munier bei dvi narkozės. Norime pasidžiaugti, jog pastarosios pavyko puikiai! Jokio neramumo po narkozių, jokio irzlumo ir rėkimo po keletą valandų.

Pirmosios apžiūros metu paaiškėjo, jog auglys po trečiosios ir ketvirtosios chemoterapijų sumažėjo dar 20 procentų. Narkozės metu buvo iškart pritaikyta kreoterapija ir lazeriu sunaikinti mažieji augliukai. Prišaudyta atšokusi tinklainė. Deja, akies centras sunaikintas auglio nepataisomai, tačiau profesorius Munier teikia vilčių, jog dauguma vaikų buvusių panašioje situacijoje vistiek gali santykinai matyti. Kad pasiektume ši tikslą reikės pradėti klijuoti gerąją akytę ir taip skatinti dirbti nematančią akį.

Dieną prieš dešimtojo mėnesio mini gimtadienį Martynui taikyta intraarterinė chemoterapija. Jos metu per kirkšnies arteriją buvo nuvestas zondas iki akies arterijos ir suleista chemija. Visas procesas tetruko nepilnas dvi valandas ir papildomai 6 valandos stebėjimo ligoninėje.

Lozanoje orai kelionės metu pasitaikė palankūs ir šilti. Visos kelionės metu Martynas labai aktyviai norėjo vaikščioti įsikibęs į mamos arba tėtės rankas, o pavykus krykštaudavo iš laimės. Kiekvieną dieną Martynas žingsnelius žengia vis drąsiau ir tėveliai su nekantrumu laukia savarankiškos vaikščiojimo pradžios.

Kolkas šalutiniai chemoterapijos veiksniai nepasireiškė, išskyrus temperatūrą atgalinės kelionės metu. Tikimės, kad Martynas netrukus pasijaus geriau ir nereikės tęsti kelionių po ligonines Lietuvoje.

Sekantis vizitas į Šveicariją numatomas rugsėjo viduryje. Po vizito būtinai vėl pasidalinsime įspūdžiais bei naujienomis.

Tokia detali ataskaita Jums mielieji. Ačiū, kad esate kartu ir suteikėte vilties išgyti mūsų mažyliui!