“ Jau esame namuose (po 7-ojo Gusto gydymo vizito Lozanoje). Mūsų širdys trykšta džiaugsmu – atlikti regėjimo tyrimai teikia vilties (rodo 3 proc. matomumą abejomis akytėmis). MRT tyrimo metu dešinėje akytėje neaptikta naujų vėžinių ląstelių sankaupų, neatsinaujino senų navikų židiniai, tačiau kairėje akytėje aptikti 4 nauji vėžinių ląstelių dariniai, kurių naikinimui buvo taikyta lazerioterapija, tad intraarterinės chemoterapijos šį vizitą neprireikė. Piktybiniai tinklainės navikai kaip devyniagalvis slibinas, vis nesnaudžia, nenori galutinai pasiduoti gydymui ir kiekvieną vizitą (išskyrus šeštąjį) vis primena apie savo piktybiškumą. Tačiau nepaisant naujai atsiradusių navikinių ląstelių darinių, Prof. Munier lūpų kampučiai kilstelėjo į viršų, kuomet žiūrėjome filmuotą medžiagą (Profesorius praėjusį vizitą man buvo uždavęs namų darbų), kokiu kampu, atstumu Gustas liečia, ima, čiumpa daiktus, tyrinėja aplinką. Gebėjimas orientuotis aplinkoje, nors ir tiesiogiai nesusitinkant akių žvilgsniams, bet bent jau nukreipiant žvilgsnį į kalbančiojo pusę, tai jau DIDIS pasiekimas, ugdantis Gusto savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Tuo pačiu mūsų širdyse skausmingas sopulys, tuštuma, neišmatuojama gėla, nes šiomis sveikimo progreso naujienomis nespėjome pasidalinti su Gusto seneliu, kuris prieš išvykstant į šį vizitą mus netikėtai paliko…

Gyvenimas trapus ir nenuspėjamas. Džiaukimės smulkmenomis, neatidėliokime viso to, ką iš tikrųjų mylime, artimųjų, knygų, draugų, bičiulių, pomėgių, darbo ir kt., džiaukimės čia ir dabar, netaupykime laiko ateičiai (nes pastarojo galime ir nespėti panaudoti), apkabinkime dabartį, kad ir kokia ji bebūtų.

Širdinga padėka JUMS visiems.“