Šį rytą norime su jumis pasidalinti įkvepiančiais Gusto mamos žodžiais apie gyvenimą, apie gyvenimą su liga, apie gyvenimą su nerimu, su laukimu. Žinome, kad mūsų vaikų šeimoms būna sunkių momentų gydymo etape, tačiau džiaugiamės, kad bendruomenė gali vieni kitus palaikyti ir įkvėpti stiprybės.

Pasidalinimai iš penkioliktojo Gusto vizito Šveicarijoje:

„Pasibeldus Gusto ligai, vis dažniau žvalgausi po gyvenimo ratą, daugiau laiko skiriu mintims, jausmams. Kiekviename taške įžvelgiu dėkingumą, už tai, kad tuo metu įgytos tam tikros patirtys lėmė svarbius postūmius gyvenime. Liga tarsi pabudino mane iš „patogaus gyvenimo įmigio“ ir privertė gyvenimą gyventi 100%.

Tuo pačiu liga pamažu išugdė ir ugdo gebėjimą – atrasti laimę ir išmokti jausti malonumą pačiuose paprasčiausiuose dalykuose. Kiekviena diena yra dovana, kiekviena patirtis naudinga, o kiekvienas kelias visada kažkur veda.

Jei šiandien tai, ką turime, mūsų netenkina (matuoju vidiniais, ne išoriniais svertais), vis tiek kažkas yra gyvenime, už ką galime būti dėkingi. Kasdien kažko išmokstame, kažką sutinkame, kažką gauname. Kirba jausmas, kad gyvenimo kelyje ir mums po truputį vis dažniau užsidega „žalia šviesa“.

Sugrįžome iš 15-ojo Gusto gydymo vizito. Mano ausims buvo neįtikėtinai gera išgirsti MRT patikros rezultatus – abejose akytėse senieji navikiniai židiniai kol kas stabilūs, aktyvumo požymių neaptikta, taip pat nerasta naujų navikinių ląstelių sankaupų. Turbūt liga, kaip niekas kitas, privertė ypač stipriai susitelkti ties dabartimi, o ne žvalgytis į ateities baimes ir nerimą.

Tad negalvokime, kad laimingi galime būti rytoj, savaitgalį ar per atostogas. Džiaukimės dabar, neleiskime esamų aplinkybių momentams praslysti.

Dėkingumo žiedai iš mūsų šeimos širdžių – Jums.“